Stepono Kazakevičiaus blog'as

Pavadinimas atrodo keistai? Tikėtina, kadangi pamiršau porą žodžių apgaubti kabutėmis. Kokie tai žodžiai, paaiškės paskaičius tekstą. Galima spėliot :)

Aš dirbu programuotoju. Tai yra darbas, kurio metu pagaminamas produktas, turintis būtent tokį funkcionalumą, koks buvo suprogramuotas. To negalima interpretuoti kaip dainos ar paveikslo. Todėl man yra labai svarbu žinoti, ką man reikia suprogramuoti. Taigi, vienoje fronto pusėje reikia purtyti užsakovus: būtina pateikti kuo daugiau detalios informacijos apie projektą!

Yra ir kita pusė/frontas. Tai – darbo atlikėjai. T.y. programuotojai, projektų vadovai, projektuotojai – architektai ir visa kita komanda, atsakinga už galutinį produktą. Būna tokių problemų kaip nesugebėjimas iš kliento ištraukto, ko jis nori. O kadangi dažnai klientai nežino ko nori – įrodymas, kad geresnis ar paprastesnis (įmonei :)) sprendimas yra būtent tas, kurio klientas nori! Žodžių magija. Ir dar daug kitų. Bet aš norėčiau išskirti čia vieną didžiulę ir labai svarbią: tai, kad mūsuose labai dažnai pamirštama, kad reikia planuoti. Labai daug planuoti, vertinti, analizuoti, svarstyti ir lyginti. Pateiksiu viską vaizdžiai:

Nelabai planuojant vs. planuojant (paspaudus - didesnė versija)

Va tokia vat mano schemutė. Bandau būti realistas, tad rodau, jog ir daug planuojant kartais, darbo eigoje, reikia paplanuoti papildomai. Bet tikrai nesigauna tokie milžiniški zigzagai, kaip planuojant tiek, kad “reikia padaryti dalyką X” yra visa “specifikacija” :)

Rimtas planavimas trunka rimtą laiką. Nemažai Lietuvos įmonių nevertina to. Nors ir projektų valdymo teorijos tai nuolat linksniuoja, internete krūvos įvairių planavimo ir analizavimo metodų.

Taip bus greičiau? Žinoma, jeigu įmonė ar laisvai samdomas žmogus nežiūri į kokybę… Juk “viską galima vėliau pataisyti” :) Bet aš turiu kiek kitokį “išbaigtumo” suvokimą, dėl to nesu linkęs tam pritarti. Rimtas klientas, jeigu jis pateikė pakankamai išsamią specifikaciją,  irgi sugebės įrodyti, kad prastai planuotas darbas duoda prastus vaisius. Arba trunka ilgiau, nei galėtų.

Tai čia, man atrodo, ir yra tokia mistika, kur darant “daugiau darbų” darbai padaromi geriau ir greičiau. Ar aš teisus, ar aš teisus? Ir jeigu aš teisus, tai kodėl ši tiesa nėra vertinama? Juk tai prarasti pinigai.

PS> šitai pritaikoma ne vien IT, o visur. Tiesiog šneku apie tai, su kuo susiduriu.

Šaltiniai, plačiau iliustruojantys problemą:

• Nežinau.lt įrašas “Kas atsitinka, kai padaromi tik 95 procentai užsakyto darbo”. Yra gerų patarimų.
• SkaitykIT.lt įrašas “Vieno projekto kūrimo istorija”. Linksmai apie tai.

IT, Mano nuomonė, Verslas ir ekonomika, freelance darbas, kokybė, planavimas

Jau vakar pasidėjau matomoje vietoje savo fotiką, žinodamas, kad šiandien jį panaudosiu su tikslu. Ir panaudojau – bei dar truputį daugiau, nei planavau vakar. Taigi apie viską nuo pradžių.

Važiuodamas į darbą, vienas, truputį kamščiuotame kelyje – netausodamas ekosistemos, kaip ir dauguma kitų pasaulio žmonių – Laisvės pr., priešais Spaudos rūmus, užmačiau šaunią troleibusų estafetę, kuri tęsėsi kelis žalius šviesoforus.

Tamsta Vielabrauki - pamiršote savo ūsus!

O prieš pakildamas į ofisą, tiesa – ne laiptais, kaip įprastai, o liftu, tiesiog iš reikalo, truputį pafotkinau į šviežut šviežutėlį, dar šiltai dvelkiantį darbo blogo įrašą: Pažintis su EVP #1: kur mes?

Po to, be kita ko, panaudojau savo fotoįnagį nutraukdamas Deiminto – vieno iš labiausiai mylinčio atvirą kodą ofise :) – Ubuntu siuntą:

"Čia aš... Gal kam parduosiu"

Uo! Kiek daug nuotykių, kiek daug nuotraukų! Iš tiesų ne visai, žinau :) Mano sena svajonė, kuri yra iš tiesų dvi svajonės, yra (a) turėti mažą fotiką, telpantį į kelnių galinę kišenę, kurį galėčiau nešiotis visad ir juo pyškinti, ir (b) turėti ką nors sąlyginai krūto, galbūt panašaus į Nikon D90. Tai va, su savo (a) svajone tikrai turėčiau ką aplinkoje pafotkinti, o nuolat su manimi esančios Noškės fotogalimyės nelabai fantastiškos.

Ai jo – nepristačiau. Mano dabartinis fotomeno įnagis yra Canon A610. Nusipirkau per savo 18 gimtadienį, jei teisingai pamenu :) Tai jau bene 5 metus atitarnavo? Ohoho! O fotkina labai neblogai. Ir dar visokiausių funkcijų turi. Ledas. Kad ir garsiai dirbantis.

Pabaigai – rekomendacija smaližiams. Mėgsti paukščių pieną? Valio – aš taip pat! Todėl nieko nelaukiu ir pasidalinu savo atradimu: bene skaniausiu dabar parduoduvėse nuperkamu paukščių pienu!

NOM NOM!

PS> kalbant apie smaližiavimą, tai šio įrašo rašymo metu suvalgiau 1 šaukštą medaus (a la gydausi), 1 Milky way Ameo, taip pat 1 korėtą Karališką Karūnos pienišką šokoladą :) Blem! O sako, kad vėžio lastelės minta cukrumi… Reiktų prisukti.

Laisvalaikis, Skrandžiui darbas, kamštis, kelionė, nuotraukos

Darbo "skatinimas" (c) Fotosearch

Šlovė dirbančiai žmonijos daliai! Ir stiprybės linkėjimas tiems, kurie darbo neturi ne savo noru.

Šįkart apie motyvaciją. Apie tai, kas skatina dirbti gerai – kartais netgi geriau, nei reikalaujama. “Duok klientui daugiau nei jis prašo” – auksinė sėkmingo verslo taisyklė, ar ne? Tai gal… Motyvaciją galima sieti su sėkme? Be abejo – taip.

Esi darbuotojas? Kokius būdus darbdavys ar už personalo valdymą atsakingi asmenys renkasi, norėdamas tave motyvuoti? O gal dirbi įmonėje, kur pastebimi tik blogi darbai, ir už tai gauni pylos, o visi gerai (ar net geriau) padaryti darbai lieka nepastebėti?

O gal esi darbdavys? Kaip skatini darbuotojus? Pagiri už darbus, gal net darbo grupei baigus svarbų projektą įmonės sąskaita pastatai pietus? Ar manai, kad jokio papildomo skatinimo nereikia – alga yra visa, ko jie turi tikėtis už savo darbus? Ir dar tegul dėkoja, kad turi darbą šios pizės krizės laikotarpiu!

Tikriausiai mažai kas nepatikės, kad mieliau einama į/geriau dirbama tokiame darbe, kur yra linksma, nuopelnai pastebimi ne prasčiau (turėtų būti netgi dar geriau) nei klaidos. Kur vyrauja pagarba, supratimas ir parama, o ne žeminimas, pochuizmas ir despotija.

Liūdna, tačiau daug dalykų stoja vien todėl, kad žmonės nėra suinteresuoti, pakankamai motyvuoti jų atlitki. O kai taip stabdo netgi aukštoji grandis, galvoji: wtf vyksta čia? Pinigų lyg ir trūksta, tačiau tų pinigų mes nepasiimam vien todėl, kad nenorime padirbėti taip, kaip reikėtų. Ar truputį geriau.

Taigi. Motyvavimas. Ar jis yra pas tave? Jei taip – tai koks, jei ne – kokio norėtum? Jeigu eini laimingas į darbą, tačiau nežinai, ar tave ten pakankamai motyvuoja – siūlau galvoti, kad taip :)

Mano nuomonė, Verslas ir ekonomika darbas, klausimas, motyvavimas