Stepono Kazakevičiaus blog'as

Šį sekmadienį į savo “laisvalaikio pasiekimų” sąrašą įsirašiau žvejybą iš laivelio Baltijos jūroje! Kaip įprasta, tuo noriu pasidalinti su tavim – mano blogo ištikimu draugu ar čia tiesiog  užklydusiu lankytoju.

Verta paminėti, kad ši kelionė – mano dabartinės darbovietės “mėnesinė pramoga”. Jai buvo morališkai ruošiamasi jau porą savaičių prieš: visi kalbėjome, kas daugiau privems, ko reikia, kad nuo to apsisaugotume ir t.t. Jūros liga buvo pagrindinis juokelis, o tuo pačiu ir jauduliukas, kalbant apie būsimąją žvejybą. Ir ką – ogi ir atėjo ta naktis, kai reikia išvažiuoti!

Į Klaipėdos uostą reikėjo atsivilkti 7 ryto, tad sekmadienį gyvenimas prasidėjo pusę 4 ryto. Žinau, sekmadienį taip anksti keltis… Brrr. Bet ko tik nepadarysi dėl šaunaus laisvalaikio! Visus daiktus (šnapsą, antras kelnes, storas kojinas ir šiltus rūbus, bulką ir šlapenką) buvau susiruošęs iš vakaro. Planavau, kad eisiu miegoti apie 22 val., bet taip jau susiklosčius viskam, prieš kelionę pamiegojau apie pustrečios valandos :)

Susipakuojame į mašinas ir į kelionę! Keliavome dviem pilnais ekipažais, tačiau iki Klaipėdos sugebėjome atvažiuoti greičiau nei per tris valandas. Net ir įskaitant visokius atbulus važiavimus greitkely, sustojimus degalinėj su paskutiniu lašu benzino bake ir t.t.

Klaipėdoj reikia apsirengti iki ausų, užsikamšyti visus plyšius drabužiuose ir pasitikti laivelį, su kuriuo plauksime. Nu, aišku, ir “ant drąsos”, lietuviškai, priimti.

“Padrąsėjus”, palaipiojus ant molo kraštų, reiktų kažkaip į tą laiviūkštį ir suvirsti. Pirmas žingsnis ant tokio dydžio vandens transporto iš tiesų malonus.

Laive apsiprantama. Kadangi daugumai toks plaukimas buvo pirmas, tai įspūdžių parsivežėm tikrai daug.Pasirodo, kad laive reikia laikytis visų įmanomų saugos priemonių – pvz. užsisegti gelbėjimosi liemenes.

Tas “bangavimas”, kurį jautėme neišplaukus iš uosto ribų, po to pasirodė kaip stovėjimas ant tvirtos žemės lyginant su “bangavimu”, kuris buvo jūroje. Bet kur jau čia! Drąsūs vyrai, drąsios moterys… Linksmi ir valgėm, ir gėrėm tai gaivesnius, tai stipresnius gėrimus.

Tiek daug paminėjau gėrimą, tai tikriausiai įsivaizduojat, kad kaip tapkės užlipome į laivelį? Hah, toli gražu. Iš tiesų visi bijojom piktos galimybės, pavadintos “jūrlige” :) Dėl to prilaikėm arklius, keli gurkšneliai ir viskas. Be to, koks malonumas pasigerti tokio laisvalaikio metu? Po to nebent jūrininkai pasakos vieni kitiems, kad “Pas mane visi girti, pusė miega, pusė vemia. Pametė 3 meškeres ir nieko nesugavo”. Čia tikra istorija, beje.

Kalbant apie jūrligę, tai tikrai buvo ko ja sirgti… Nes jūroje, kur vėjo beveik nebuvo, kaip, patyrusiųjų žodžiais, ir bangų, tų bangų man pakako. Koks NEbangavimas, kai negali pastovėti ant kojų? O priekis kilnojasi bent pusmetrio, o kartais ir iki pusantro metro amplitude. Nėr bangų, mat…

Iš tiesų nustebau ir džiaugiausi, kad manęs jūrligė nė iš tolo neėmė! Iš pradžių prisibijojau, galvojau: “O gal? Reikia pasisaugoti, nevalgyti…”. Bet galop valgiau, visiem siūliau išgerti ar agurkėlio rauginto :D Dar dėl pykinimo ir blogos savijautos: Paulinai nepadėjo nei vaistai, nei citrina, nei agurkėliai :) Tad jei jau bloga, tai žinokis…

Tuoletas irgi savotiškas. Prieini prie borto, viena ranka kimbi į turėklus (nes nugriūsi su šlanga įjungta), kita ranka nusitaikai, ir pirmyn… Kaip merginoms ar “didelį” daryti, tai geriau neklauskit :)))

Apsipratom, pasiūbavom, laivą išvaikščiojom. Ką daryti daugiau? Hėhė… Tai, dėl ko taip anksti ir kėlėmės – žvejoti! Nuolatinė laivo įgula paruošia meškeres, jas prisega su lipučkom prie turėklų. Kapitonas išmoko: “Aš garsiniu signalu “, (kurio visad išsigąstama), “pyptelėsiu – pradedam žvejoti. Kai vėl pyptelsiu – baigiame žvejot ir traukiame kabliukus iš vandens. Eisime į kitą vietą, kur geriau kimba”.

Pirmas laivo ūktelėjimas, nedrąsus meškerių išvyniojimas, susipažinimas su nematyta rite… Na ir pirmyn žvejoti! Tenka pripažinti, kad man tai teikia daug malonumo! Ir azarto buvo daug. Ypač tada, kai atrodė, jog kimba pirmosios žuvys… Taip priešinosi, spardėsi, taip sunku buvo traukti… O kai paaiškėja, kad visos emocijos ir “O kaip spurta, o kaip priešinasi!!!” karo šūkiai yra dėl… Kolegos pagautos blizgės :)) tai belieka smagiai nusijuokti, išnarplioti ir bandyti laimę vėl.

Iš tiesų tokia žvejyba yra sudetingesnė nei plūdinė. Reikia leisti virš 300g sveriantį svorį apie 45m. iki jūros dugno, o tada tampyti, tampyti… Ir, žinoma, visad jausti dugną! Nes kitaip bus blogai. O kai laivas dreifuoja, ypač esant didesnėms bangoms (kurių ten, patyrusių žodžiais, vis dar nebuvo…), tai dažnai reikia vis atleidinėti ritę, kad paduoti daugiau valo. Vargina. Bet ne per daugiausiai, ypač jei patinka. O kai pats žuvies (įsivaizduojama ji ar ne :) ar kabliuko traukimas trunka irgi gerą pusminutę. Taip sukti ranka po kurio laiko tikrai pavargsta. Bet, vėlgi, ne tiek, kad reikėtų rimtai ilsėtis.

Taigi taigi! Kokia žvejyba be žuvies? Tai galim pasidžiaugti, kad Deimintas ištraukė pirmąjį plačiauodegį monstrą!

Žinoma, tai sukelia azartą iki nematytų aukštumų! Ir aš juk noriu žuvies! Matyt dėl tokio nusiteikimo pagavau didžiausią (prašau nemeluoti kolegos, juk žinot, kad tai tiesa. Neskaitant kapitono padejėjo laimikio) menkę!

Kaip minėjau, buvo ir kuriozų. Labai dažnai didžiulis kibimas baigdavosi tuo, kad buvo ištraukiama gretimo kaimyno žuvavimo įranga. Buvo ir geresnių laimikių: Žydrūnas ištraukė kitą meškerę! Matyt dėl to kapitonas galiausiai paėmė mažiau pinigo už keliskart nutrauktą valą ir dugne paliktus kabliukus :) O buvo ir iš viso “topinių” laimikių…

Pagavome ne vien menkes, bet ir strimelių. Ypač daug prie kranto – užmeti ir trauki… Ir ištrauki jas ne apžiojusias kabliuką, o pervertas per šoną :)

Gaila, tačiau energingai prasidėjus žvejyba, kuri mus visus vertė patikėti milžiniška sėkme, taip pat greit ir baigėsi. Po to vos viena kita žuvelė… Ech. Kai kapitonas pasuko kranto link pažvejoti strimelių, kad labiau pajaustumėm jūrinės žūklės, visus apėmė nuovargis. Bent jau mane tai tikrai :) Kur tau, miegojus mažiau nei 3 val., nebūt nei kiek pavargusiam!

Pramerkus akį ėjom traukti strimelių. Ten pamėtę kiek, pritraukę po vieną ar dvi strimeles vienu metu, nuėjom uosto link. Taigi taigi… Laimikių sąrašas:

• Plastmasiniai maišai: 1
• Žolės: 3
• Meškerės: 1
• Menkės: 12, atrodo.
• Strimelės: nemažai.
• Skaudančios nugaros: pas visus.
• Įdegis: pas visus.

Puikūs rezultatai, manau!

Jei gaudysit menkę, nepamirškit, kad būtina ją vietoje išskrosti. Kitu atveju per porą val. mašinoje pašvinks.

O maniškės nepašvinko. Ir buvo tikrai skanios! Gal todėl, kad paties pagautos. O gal todėl, kad nei šaldytos, o ir pagautos tik varar? Anyway, niam niam! Tikri žvejai gali mėgautis skanesnės žuvies skoniu. O tokie kaip aš… Retkarčiais nustebti ir nustebinti kitus :)

Pabaigai, kainos: laivuko kaina 8 valandoms yra 1200Lt (Norvegijoje pigiau, jei tikėti Mindaugu), o įrangos nuoma asmeniui – simboliniai 15Lt. Nutrauktas valas apie 20Lt, bet jei važiuoji su krūva pardavimo vadybininkų, tikėtina, kad gausis mažiau :)

Pats potyris tikrai super! Jei skrandis būtų pavedęs, tikėtina, kad atminimas nebūtų toks geras, bet… Įspūdžiai faini. Žvejys-mėgėjas tikrai turėtų tuo pasimėgauti!

Gero kibimo visiems, kad ir kur bežvejotumėt!

Laisvalaikis, Pikantiška jūra, žvejyba

Paminėdamas juos parašysiu, kaip juos palydėjau – ir sutikau 2009! O kadangi akytės mieliau mato nei skaito, tai… Ir šiek tiek vaizdingai :}

Iš pradžių buvo brum brummmm…. BUM! Ai, dzin, brummm iki Klaipėdos. Tada į butą be karšto vandens, jėga :)

(Ale neįsivaizduojat kokį fantastišką vakarienį valgiau!!! Šiaurės jūroj pagauta lašiša su afrikoj skintomis citrinomis ir Lietuvos guviausios bobutės augintų čėsnakų iš Maximos padažu… Ojėtau! O kur frėnč vynas..! O dar super-italiano-ala-frenč-makaroni nežinau pavadinimo… o braškės čokolade… Oojoojj!!!!!)

Tada… Į Palangą sutikti naujų.

Pripažinsiu – nesinorėjo gauti petardos į akį. Ta proga nuo civilizacijos atsitraukėm, nuvarėm į siauriausią jūros pakrantės vietą – ačiū fainiausiai kelrodei! Ten šampūno truktelėjom, pasifotkinom…

O tada…!

O po visko fantastiško ir neįmanomai paslaptingo, su mylima motera traukėme į Nidą. Pažiūrėjom, pašalom ir… Laikas namoliolio :}

Nu tai ką daba? Ar pasidalinsi savu kažkuo fantastišku sutinkant? Na nebent… Gulėjai su koja palaužyta namoliose :} Blem, Tomi… :D

Jis ir Ji, Laisvalaikis, Pikantiška, Skrandžiui avarija, jūra, maistas, naujų sutikimas, seksas

…buvo lyg ir nieko. Tiesą sakant, nors šįkart pajūrys buvo aplankytas siekiant susipažinti su “Jūros Švente 2008″, tačiau šeštadienį joje pavaikščiojus kokias 5 valandas su Au nusprendėme, kad aš nepamačiau jūros šventės – tik gal jos pusę. Kadangi nei alaus negėriau, nei žuvienės/žuvies valgiau ir kitų “oralinių malonumų”  neapturėjau ;) Tai susiję su dabartinė mano dieta, siekiant apgydyti žarnas ir skrandį, bet apie tai kitą kartą.

Kita vertus laikas, kurį praleidau šįkart prie baltijos vėlgi buvo auksinis. Panašu, kad šiek tiek jaudulio ir adrenalino gyvenime yra būtina, norint, kad galėčiau dienas vadinti “auksinėmis”: tiek miegojimas miške 200m. nuo jūros, tiek maudymasis poilsiavietės duše vakare, kur mes buvom “nelegalai” (t.y. ateini į poilsiavietę nustatęs rimtą veidą, maždaug “aš čia savas”, nors realiai sužinoję pakartų už kapšo ir dildo). Na jo… Kurgi! “Aukso verta” buvo Au :P Diiidelis dėkui!

Džiūgavimų pabaigai įdėsiu akrobatinio triuko puikų momentą:

Laisvalaikis, Pikantiška jūra, miškas, palapinės, poilsis