Stepono Kazakevičiaus blog'as

Mielieji,

visus sveikinu su atėjusiomis šventėmis!

* dovanas atsiimti iš artimųjų

Linkiu, kad jūsų širdy būtų ramybė ir šiluma. Mano įsitikinimu – be to gerai gyventi  sunkiai beįmanoma.

;*

Be kategorijos palinkėjimas, sveikinimas, šventės

Kaip žinote, kaip galbūt ne – aš prieš porą dienų baigiau bakalauro studijas VU MIFe. Vat ir noriu parašytiu apie jas viską, ką galvoju! Juk bakalauras jau paslėptas :)

Iš tiesų… Prieš apsidiplomavęs, norėjau studijas vos ne prakeikti. Ir yra dėl ko: mokantis informatikos dažnai truputį pasiklysti studijų programoje. Pirmoji citata teigia tai, kad aš turėčiau būti aukštos kvalifikacijos specas vien jau baigęs. Neįmanoma! Du pirmus metus mokaisi po 7 dalykus kažko, o iš to kažko informatika kvepia tik dviejuose ar trijuose. Likę dalykai – matematika. Aukštesnė ar žemesnė.

Pripažįstu, kad programavime yra nemažai matematikos, logikos. Bet tikrai ne tiek, kad ji sudarytų virš 60% studijų dalykų! Ech… Ne veltui tamsta Misevičius per pirmą mano paskaitą yra pasakęs: “Sveiki atvykę į matematikos, per brūkšnelį informatikos, fakultetą”.  Tiesiog yra be galo daug dalykų, kurių reiktų atsisakyti, dar daugiau – kurių reiktų mokyti. Yra keli dalykai, kuriuos reikėtų palikti kaip yra – bet tai tik nedidelė to dalis…

Gaila, kad pas mus dar nesuprantama, kad informatika ir apskritai programų kūrimas tai nėra grynai tikslusis mokslas. Nesuprantama, kad žmogus, neturintis idėjų, negebantis reikšti savo minčių vaizdžiai ir struktūriškai, ir visoks dar kitoks negalės padaryti produkto, “galinčio konkuruoti ES ir pasaulyje“. Ar kaip ten parašyta. Nesuprantama tiek mokslo įstaigų, tiek ir pačių darbdavių. Deja.

Kita vertus, jau turėdamas diplomą, negaliu “varyti”. Nes supratau viena: universitetas jau yra gyvenimo mokykla :) Iš ten galima pasiimti labai labai labai daug. Problemėlė viena. Tiksliau, du mano sakiny paminėti žodžiai: reikia, pasiimti. Tai reiškia, kad, nors ir dauguma to teisėtai tikisi, tačiau universitete viskas nepateikia ant lėkštutės. Toli gražu. Norint paimti daug, reikia būti aktyviam, iniciatyviam, žinoti, ko nori. Taip pat nebijoti priimti atsakomybę ant savo pečių. Kad ir kokie jie gležni gali tau pačiam atrodyti.

Bet gal taip ir geriau? Lietuvoje silpnas greičiau sulauks spyrio į pašonę, nei pagalbos.

Visa ko paslaptis: bendrauti, norėti, bandyti, netingėti. O tie dalykai, gulę ant iš pirmo žvilgsnio siaurų ir silpnų pečių, gali tuos pečius gerokai praplatinti ir paruošti… gyvenimui. Ar gyvenimo naštai..? :)

Bendrauti su kolegomis, bendrauti su dėstytojais.
Norėti kažką veikti, kažką pasiekti. Nebūtina būti lyderiu, kad būtų pasiektas tikslas. Užtenka įsukti varžtelį, kad robotas ir vėl judėtų.
Bandyti siekti visko, ko nori – “Universitete”, kaip prasitarė Šarūnas S., “galima pridaryti daug klaidų, tačiau už tai tave tik silpnai pabars”. O kitur… Gali ir iš darbo išmesti, gali ir pinigų pareikalauti :)
Netingėti galbūt yra svarbiausia – po paskaitų nelėkti namo, nesėdėti prie knygų ar, juolab, prie kompo. Geriau nueiti su studžiais kur pasėdėti, užsukti į SA (Studentų atstovybę) apsiuostyti. Galit pagalvoti, kad tai – nenaudingas būdas leisti laiką. Bet patikėkit, idėjos gimsta ne prie rimtų knygų sėdint sprendžiant skaičiųjų metodų lygtis :)))

Išvada: per vėlai sužinoti nėra taip blogai, kaip nesužinoti iš viso :D O rimtai, tai kaip ir visur kitur – tiesiog reikia daryti pačiam. Tada bus daug. Ir pavyzdžių, patikėkit manim, paprastu bakalauru, yra daug :) Tačiau pačioms studijoms yra kur judėti į priekį – su verslu, su naujovėm. O programuojant nereikia vien matematikos. Reikia ir įdomiai mąstančios galvos :)

Sėkmės!

Be kategorijos informacija, palinkėjimas, rekomendacija, studijos